- vėtykla
- vėtyklà sf. (2) žr. vėtyklė: 1. Nuraunam [linus], pabūna, paskui suvežame į klojimą, numušame, išvėtome su vėtyklà, ir viskas LKT220(Jsv). Neužtenka perberti grūdus su vėtykla TS1900,9. 2. KŽ, Šd Iš pradžios buvo vėtyklà su sparnais Ms. 3. Ser, NdŽ vieta, kur vėtomi grūdai.
Dictionary of the Lithuanian Language.